Ieškantys lobio, Birštono vasaros menų akademija ir visa kita...

Šią vasarą Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos abiturientai Danielė Daukšaitė ir Ervidas Balčiūnas kartu su mokytoja Raimonda Sližiene dalyvavo rugpjūčio 3–9 d. Birštone vykusioje XV Birštono vasaros menų akademijoje (BVMA).

Džiaugiamės prasminga ir turininga patirtimi, suteikusia galimybę tobulinti profesinius įgūdžius, semtis žinių iš savo srities profesionalų ir susipažinti su kitais jaunaisiais muzikais.

Nuoširdžiai dėkojame savo mokytojai Raimondai Sližienei, BVMA organizatorei, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentei prof. Audronei Žigaitytei-Nekrošienei, Pauliui Anderssonui, su kuriuo turėjome galimybę intensyviai dirbti visą savaitę, bei prof. Astai Krikščiūnaitei.

Ačiū už įkvepiančią patirtį, naujas žinias ir galimybę augti muzikoje!

Plačiau apie akademiją kviečiu paskaityti mano rašytame dienoraštyje.

Ieškantys lobio, Birštono vasaros menų akademija ir visa kita...

PIRMOJI DIENA

Pirmoji diena prasidėjo visų dalyvių, profesorių ir organizatorių susitikimu Birštono kurhauzo salėje. Akademijos organizatorė, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė pasakojo, kad ši akademija – tai vieta, kur gimsta idėjos. Čia dalyviai kviečiami ne rungtis, o ieškoti, gilintis į interpretaciją, mokytis sceninės kalbos, klausytis paskaitų ir, svarbiausia, norėti. Norėti sužinoti kažką naujo, turėti užsispyrimo ir žingeidumo bei semtis žinių, kurias suteikia ne tik čia dirbantys pedagogai, bet ir Lietuvos muzikų sąjunga.

Po susitikimo turėjome individualius užsiėmimus su šių metų akademijoje dėstančiais pedagogais – Asta Krikščiūnaite (vokalas) ir Pauliumi Anderssonu (fortepijonas).

Labai džiaugiuosi, kad jau pačią pirmąją dieną turėjau galimybę dirbti su Pauliumi Anderssonu. Kartu nagrinėjome R. Wagnerio Sonatą As-dur. Ši sonata labai įdomi ne tik man, bet ir Pauliui, kuris ją gyvai išgirdo pirmą kartą.

Viena iš šios akademijos ypatybių – kiekvieną vakarą vykstantys koncertai, kuriuose pasirodo ne tik kviestiniai svečiai, bet ir patys akademijos pedagogai.

Dar vienas įdomus šių metų akademijos sumanymas – prieš kiekvieną koncertą pasirodo BVMA dalyviai, kuriuos atrenka pedagogai ir organizatoriai.

Šiandien vyko pirmasis BVMA koncertas „Operos lobynai“, kuriame pasirodė Julija Stupnianek-Kalėdienė (sopranas) ir Giedrė Muralytė-Eriksonė (fortepijonas).

Kalbant apie operą, negalime nepaminėti operos reformatoriaus Richardo Wagnerio. Šį kartą prieš koncertą skambėjo ne R. Wagnerio opera, o jo sonata fortepijonui – daugeliui dar negirdėtas ir tik kaip faktas žinomas kūrinys.

Prieš atliekant sonatą su profesore Audrone užsimezgė labai įdomus pokalbis – klausimas po klausimo, atsakymas po atsakymo, tarsi tikras muzikinis „pingpongas“. Buvo smagu ne tik pasidalinti mintimis, bet ir iš profesorės sužinoti naujų, dar negirdėtų dalykų apie Wagnerį ir jo sonatą.

Koncerte solistė Julija Stupnianek-Kalėdienė atliko R. Broschi, G. F. Händelio, H. Purcell, A. Vivaldi, C. W. Glucko, A. Dvořáko ir G. Bizet arijas.

Taip pat koncertmeisterė ir pianistė Giedrė Muralytė-Eriksonė atliko H. Purcell Siuitą fortepijonui G-dur, D. Scarlatti Sonatą G-dur, A. Dvořáko valsą A-dur ir C. Debussy preliudą iš ciklo „Bergamo siuita“.

Pirmoji diena baigėsi įdomiais įspūdžiais, noru viską užrašyti ir pasidalinti su jumis.

Kviečiu jus rytoj į koncertą, kuriame pasirodys Elinga Stigaitė (fortepijonas) ir BVMA dėstytojas Paulius Anderssonas, kuris atliks F. Liszt transkribuotus J. S. Bacho Preliudą ir fugą a-moll bei vieną sudėtingiausių R. Schumanno kūrinių – „Kreislerianą“, op. 16.

Iki!

Ieškantys lobio, Birštono vasaros menų akademija ir visa kita...

ANTROJI DIENA

Jei plačiau apie šio dienoraščio / refleksijos pavadinimą, tai viskas ganėtinai paprasta.

1) Ieškantys lobio.

Tai nėra kažkokio materialaus turto paieška. Tai labiau pažinimo, noro mokytis ir puoselėjimo sąvoka. Lobis – gauti naujų žinių, išmokti ar išgirsti kažką naujo.

2) Birštono vasaros menų akademija.

Tai vieta, kurioje mes ieškome to lobio. Kaip BVMA dienoraštyje rašė prof. Audronė: „Mane domina tai, kas slypi tarp natų – kūrinio prasmė, atlikėjo mintis, pasirinkimo motyvai, klausimai, kuriuos muzika užduoda ir atlikėjui, ir klausytojui.“ Į šiuos klausimus mums padeda atsakyti akademijos dėstytojai ir vakarais vykstantys koncertai.

3) Visa kita.

Tai Birštonas, gyvenimas, bendravimas, nauji draugai, patirtys ir tiesiog visa kita...

Šį rytą, atvežęs į Kurhauzo salę „Muzikos barų“ žurnalus, kuriuos, beje, galite pasiimti nemokamai prieš arba po kiekvieno BVMA koncerto, turėjau galimybę stebėti meistriškumo pamoką, kurioje pasirodė mūsų mokytojos Raimondos Sližienės mokinė Danielė Daukšaitė.

Manau, kad labai naudinga ne tik pačiam dalyvauti meistriškumo pamokose, bet ir stebėti, kaip dirbama su kitais. Kartais, stebėdamas kito darbą, gali atrasti dalykus, kurių galbūt nepastebėtum dirbdamas pats, o išgirstos pastabos ir patarimai gali būti pritaikyti ir savo grojimui. Kartais stebėti netgi naudingiau – tai, ką matai ir girdi, lengviau įsisąmonini ir pritaikai sau.

Paulius Anderssonas – tai mokytojas, kuris gali ir turi ką pasakyti. Su juo smagu dirbti, o jo energijos ir žinių užtenka tam, kad iš tavęs ištrauktų maksimumą. Paulius noriai dalijasi savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi.

Šį vakarą turėjome galimybę išgirsti muzikuojantį patį Paulių Anderssoną. Šis koncertas buvo ne tik įrodymas mums, kad visa tai, ką Paulius sako apie kūrinių atidirbimą, ką daryti ir ko geriau vengti, iš tiesų veikia. Paulius tai įrodė savo šio vakaro programos atlikimu.

Koncerto pradžioje skambėjo F. Liszto transkribuotas J. S. Bacho Preliudas ir fuga a-moll.

Šiame koncerte pasirodė ir Pauliaus ugdytinė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinė Elinga Stigaitė, kuri atliko J. S. Bacho Partitą Nr. 2 c-moll ir F. Chopino Noktiurną Des-dur.

Po šių kūrinių skambėjo R. Schumanno „Kreisleriana“ op. 16.

Man labai patiko ne tik Pauliaus pasirinkta programa, bet ir jos atlikimas – apgalvota interpretacija, nepriekaištinga technika ir jaunatviškas veržlumas.

Koncertas buvo tarsi skanus saldainis, kuris tiesiog tirpsta burnoje. Apie programą ir kūrinius vaizdingai pasakojo prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, kuri pratęsė mūsų „klausimas po klausimo, atsakymas po atsakymo“ žaidimą. Ji paklausė Pauliaus, ar jis jaudinasi prieš koncertus.

Pauliaus atsakymas buvo labai šiltas – jis laukia kiekvieno koncerto kaip mažas vaikas dovanų per Kalėdas.

Štai taip baigėsi antroji BVMA diena.

Na, o rytoj kviečiu į dar vieną koncertą „Meilės keliai“, kuriame pasirodys prof. Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Audronė Kisieliūtė (fortepijonas).

Ieškantys lobių, Birštono vasaros menų akademija ir visa kita...

TREČIOJI DIENA

Šiandien rytą pradėjome dar viena įdomia pamoka su Pauliumi Anderssonu. Dirbome L. van Beethoveno Sonatą Nr. 8 „Patetinė“. Tai mano pirmoji šio kompozitoriaus sonata. Ji yra ne tik rimtas techninis išbandymas pianistui, bet ir nepaprastai įdomus kūrinys dėl savo vidinės įtampos, dramatizmo ir jaučiamo paties Beethoveno vidinio konflikto.

Po šios pamokos stebėjau Danielės pamoką, kurioje kartu su Pauliumi buvo tęsiamas vakar pradėtas darbas prie F. Chopino Scherzo Nr. 2. Kaip rašiau ir vakar – stebėti kitų pamokas yra labai naudinga. Galima išgirsti ne tik tai, kas praverčia atliekant konkretų kūrinį, bet ir atrasti minčių, kurias pritaikai savo paties muzikinėje kelionėje.

Labai smagu, kad su Pauliumi galima ne tik turiningai dirbti, dalintis įrašais ir ieškoti muzikinių sprendimų, bet ir visai rimtai padiskutuoti apie automobilio generatoriaus diržą. Tokie netikėti pokalbiai akademijai suteikia dar daugiau žmogiškumo.

Taip pat šiandien klausėmės prof. Audronės Žigaitytės-Nekrošienės paskaitos apie dramaturgiją. Tai buvo puiki proga dar kartą įsitikinti, kad kiekvienas kūrinys turi savo vidinę logiką ir pasakojimą. Kuo geriau atlikėjas tai supranta, tuo prasmingesnė ir įtaigesnė tampa jo interpretacija.

Vakaro kulminacija tapo prof. Astos Krikščiūnaitės (sopranas) ir Audronės Kisieliūtės (fortepijonas) koncertas „Meilės keliai“.

Dar viena labai išskirtinė šios dienos patirtis buvo galimybė koncertuoti prieš vakarinį koncertą. Atlikau M. K. Čiurlionio Noktiurną fis-moll ir Valsą F-dur. Prieš pasirodymą priminiau publikai – ir kartu sau – įdomų faktą, kad M. K. Čiurlionis buvo imtynininkas ir, kaip pasakojama, stipriausias iš visų šeimos brolių. O šis valsas, vienas žaismingiausių jo kūrinių, programai suteikė lengvumo ir šviesos.

Prof. Astos Krikščiūnaitės buvo be galo įdomu klausytis. Žavėjo tai, kaip ji vienoje muzikinėje frazėje sutalpina visą techniką, sukauptas žinias ir gilų muzikos supratimą.

Kaip ir sakiau po koncerto koncertmeisterei Audronei Kisieliūtei – mano nuomone, kiekvienas geras dainininkas turi turėti gerą koncertmeisterį. Koncertmeisteris yra pianisto ir dainininko partnerystės pamatas. Kai tas pamatas tvirtas, dainininkas gali būti ramus ir visiškai atsiduoti muzikai.

Rytoj laukia dar viena diena, kupina pamokų, muzikos ir... lobių paieškų.

Kviečiu apsilankyti koncerte, kuriame pasirodys pianistė Šviesė Čepliauskaitė.

Iki!

Ieškantys lobių, Birštono vasaros menų akademija ir visa kita...

KETVIRTOJI DIENA

Šiandien rytas prasidėjo dar viena prasminga Pauliaus Anderssono meistriškumo pamoka. Su Pauliumi tęsėme darbą prie L. van Beethoveno Sonatos Nr. 8, o Danielė toliau gilinosi į F. Chopino Scherzo Nr. 2.

Šiandienos pamokos kodas – struktūra, konstrukcija, instrukcija ir dekonstrukcija.

Skamba sudėtingai, tačiau iš tiesų viskas labai paprasta. Kaip mūsų mokytoja Raimonda Sližienė mėgsta sakyti pamokose – norint kūrinį išmokti gerai, tiksliai ir švariai, pirmiausia reikia jį tarsi „išpreparuoti“. Pasažus apsunkinti įvairiausiais ritmais, akcentais ir kitais pratimais, kurie juos paverčia du ar net tris kartus sudėtingesniais. O tada įvyksta labai įdomus dalykas – kai grįžti prie originalaus teksto ir nuimi visus tuos „pasunkinimus“, pasažas nebeatrodo toks sudėtingas. Atrodo, kad pirštai patys žino, kur eiti, o suklysti tampa gerokai sunkiau.

Prie viso šiandien gauto žinių paketo man ypač įstrigo Pauliaus mintis, kad apie 70 % tikslaus teksto ir pataikymo priklauso nuo geros pirštuotės. Kartais vien teisingai parinkti pirštai gali išspręsti daugiau problemų nei ilgos valandos prie instrumento.

Tačiau šiandien mano dėmesys krypsta kitur. Džiaugiuosi turėdamas galimybę papasakoti apie prof. Astos Krikščiūnaitės meistriškumo pamoką.

Kartu su Daniele ir mokytoja Raimonda stebėjome profesorės darbą su BVMA dainininkėmis Marija Širvinskaite ir Milda Straukaite. Dar kartą įsitikinome, kaip atsiveria garsas, kai prie jo prisiliečia tikras profesionalas.

Išklausėme dvi pamokas, kuriose prof. Asta dainavimo subtilybes aiškino ne tik jaunosioms dainininkėms, bet ir mums. Labiausiai sužavėjo tai, kad sudėtingi dalykai buvo paaiškinami labai paprastai ir suprantamai – be miglotų frazių ar abstrakcijų. Buvo nepaprastai įdomu stebėti, kaip po vieno profesorės pastebėjimo ar nedidelės korekcijos balsas akimirksniu pasikeičia – suskamba atviriau, laisviau, gražiau ir be jokios įtampos.

Po pamokos turėjome trumpą, bet labai įdomų pokalbį. Profesorė pasidalijo savo muzikiniu keliu, studijų metais Niujorke, papasakojo apie darbą su garsiais dėstytojais ir nuotykius, kuriuos ten patyrė. Pasidalijome įrašais ir dar kartą įsitikinome, kad tikslas pasiekiamas darbu, tačiau, kai šalia yra geri mokytojai ir tikri vedliai, tas kelias tampa šiek tiek lengvesnis.

Po šios pamokos skubėjome į prof. Audronės Žigaitytės-Nekrošienės paskaitą. Ji pratęsė vakar pradėtą dramaturgijos temą ir pristatė Olivier Messiaeno operą „Pranciškus Asyžietis“. Buvo labai įdomu, kad po paskaitos turėjome galimybę pasižiūrėti šios operos ištraukas ir išgirsti, kaip viskas, apie ką buvo kalbama, skamba scenoje.

Šioje BVMA ne tik gauname didžiulį meistriškumo pamokų paketą su puikiais pedagogais, bet ir turime galimybę gilintis į temas, kurios kiekvienam muzikui yra ne mažiau svarbios nei pats grojimas ar dainavimas.

Vakarinį koncertą pradėjo BVMA jaunoji dainininkė Marija Širvinskaitė, jai akompanavo koncertmeisteris Arsenij Eseulkovas.

Po Marijos pasirodymo į sceną žengė pianistė Šviesė Čepliauskaitė, dovanojusi klausytojams jautrų ir muzikalų pasirodymą.

Rytoj kviečiu į koncertą „Garsų spalvos“, kuriame pasirodys Polina Chistova (fleita), Rugilė Melytė (fortepijonas) ir Edgaras Dičpinigaitis (akordeonas).

O šios dienos dienoraštį norėčiau baigti ne kvietimu į koncertą, o klausimu visiems, skaitantiems šias eilutes.

Pabandykite atspėti – kokius judesius ir kodėl rodė prof. Asta Krikščiūnaitė? Gal jau žinote?

Nuotraukų ir įrašų autorė Raimonda Sližienė

Iki!

Ieškantys lobio, Birštono vasaros menų akademija ir visa kita...

PENKTOJI DIENA

Šiandien diena prasidėjo labai ramiai. Kartu su mokytoja Raimonda išgėrėme kavos vienoje geriausių Birštono kavinaičių – sanatorijos „Versmė“ kavinėje „Grožio sodas“. Čia ne tik labai graži aplinka ir puiki atmosfera, bet ir pasakiško skonio kava.

Apkalbėję dienos ir savaitės planus, eidami su mokytoja nusprendėme, kad šios dienos kodas – PREDESTINACIJA. Šį žodį išmokau prof. Audronės Žigaitytės-Nekrošienės paskaitoje. Kartais pats nustembu, kiek daug naujų dalykų išmokstu šioje akademijoje.

Na, žmonių kalba predestinacija – tai Dievo valios ir žmogaus laisvės klausimas: kiek žmogaus likimui įtakos turi iš anksto nulemti dalykai ir kiek – paties žmogaus laisvė bei jo pasirinkimai.

Mano nuomone, žmogus turi absoliučią laisvę priimti sprendimus, o kartu su jais ateina ir atsakomybė. Tačiau nepaisant mūsų pasirinkimų, galbūt kiekvienam yra skirtas tam tikras likimas. Kad ir kur nueitum ar kur nusuktum, likimas vienaip ar kitaip sugrąžina į tau skirtą kelią. Todėl priimant sprendimus labai svarbu klausytis vidinio balso, kuris kartais parodo teisingiausią kelią.

Šioje akademijoje ne tik giliname savo žinias, bet ir augame kaip asmenybės. O tai yra procesas, kuris neįvyksta per kelias dienas ar savaites. Tai kelionė, kuri gali trukti labai ilgai – galbūt net visą gyvenimą.

Šiandien likimas, o gal tiesiog geras sprendimas, BVMA dalyvius ir dėstytojus nuvedė prie Nemuno, kur leidomės į labai įdomią kelionę laivu.

Apie Birštono istoriją mums pasakojo ir mūsų laivo kapitonas Linas – reto energingumo, entuziazmo ir puikios nuotaikos žmogus. Labai džiaugiamės, kad turėjome galimybę plaukti būtent su juo.

Kapitono pasitikėjimas – didžiulis. Turbūt keista, kodėl kalbu apie pasitikėjimą, juk turėtume mes juo pasitikėti, kad saugiai grįžtume į krantą. Tačiau kapitonas ne tik pasakojo apie Birštoną, bet ir leido mums pavairuoti savo laivą!

Kaip automobilio vairuotojas suprantu, kokią įtampą jauti, kai kitam žmogui duodi vairuoti savo transporto priemonę. Todėl iškilmingai skelbiu naujus vandens eismo dalyvius – Mildą, Mariją, Ervidą ir mokytoją Raimondą!

Po plaukiojimo – trumpas atokvėpis. Pasirinkome kavinę „Pievos“. O geram atokvėpiui reikia visai nedaug: kavos, naminių sulčių, Pakruojo dvaro sulčių ir viso labo kelių gabalėlių naminės ruginės duonos su sviestu. Juk prabanga slypi paprastume.

Po pertraukėlės iškeliavome į vakarinį BVMA koncertą „Garso spalvos“.

Šiame koncerte pasirodė Danielė Daukšaitė, kuri atliko vieną mėgstamiausių savo kūrinių – F. Chopino Scherzo Nr. 2. Kaip sakė mokytoja Raimonda: „Mažoji liūtukė užkariauja sceną.“

Po Danielės pasirodymo atėjo metas dainuoti BVMA dainininkėms. Šiandien dainavo jauniausios kursų dalyvės – Ariana Repovaitė ir Rusnė Kudrevičiūtė.

Šias merginas girdėjau pirmą kartą, todėl net nustebau, kaip gražiai jos dainuoja, nors dainavimo mokosi dar ne taip ilgai. Taip pat labai džiugu, kad Rusnė, kaip ir mes, yra iš Šiaulių krašto – Kuršėnų, ir ją moko dainuoti nuostabi mokytoja Hana Mockienė.

Šiandien savo atliekama muzika taip pat dalijosi Edgaras Dičpinigaitis (akordeonas), Rugilė Melytė (fortepijonas) ir Polina Chistova (fleita).

O rytojaus koncertas mums, šiauliečiams, ypatingas. Rytoj į sceną žengs šiaulietis, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokytojos ekspertės Raimondos Sližienės absolventas, Lietuvos muzikų sąjungos jaunųjų sekcijos narys, buvęs BVMA dalyvis, kuris dalyvauja šiuose kursuose nuo 5 klasės, pianistas Povilas Ušinskis.

Tad rytoj – dar vienas vakaras, dar viena muzikinė istorija ir dar vienas žingsnis ieškant savo lobio.

Iki!

Ieškantys lobio, Birštono vasaros menų akademija ir visa kita...

ŠEŠTOJI DIENA

Vakar sužinoję, kad Pauliui labai patinka ne tik groti, bet ir gilintis į J. S. Bacho kūrinius, nedelsdami su mokytoja nusprendėme, kad reikia prisiminti savo grotą Preliudą ir fugą.

Geri dalykai turi būti branginami. O šiandien įvyko paskutinė meistriškumo pamoka su Pauliumi Anderssonu. Danielė šiai pamokai pasirinko L. van Beethoveno Sonatą, o aš – J. S. Bacho Preliudą ir fugą d-moll iš GTK II tomo.

Kadangi, kaip pats Paulius sakė, „aš esu pedantas, kai dirbame su Vienos klasikais arba Bachu“, tai ir šįkart buvome gerokai „išskalbti“ – tiek techniškai, tiek muzikiniu požiūriu. Viena vertus, maudėmės žinių pasaulyje, kita vertus – dirbome prie kiekvienos smulkmenos, kad galėtume pasiekti kuo geresnį rezultatą.

Norėčiau pasidalinti ir viena Pauliaus mintimi apie grojimą. Jis kalbėjo apie tai, kaip svarbu ne tik taisyklingai atlikti pasikartojančias vietas kūrinyje, bet ir neprarasti žaismingumo grojant bei dirbant su kūriniu. Man atrodo, tai labai svarbus dalykas – juk muzika net ir dirbant su pačiomis mažiausiomis detalėmis neturi tapti vien tik „užduoties atlikimu“.

Po pamokos pavaišinome Paulių kava. Kadangi Paulius, mokydamasis ir koncertuodamas, daug keliauja, jis pasidalijo su mumis savo patirtimi iš skirtingų šalių. O po to, žinoma, pokalbis pasisuko apie automobilius. Na, kaip be šito!

Klausimas jums: ar žinojote, kad Pauliaus mama, prof. Aleksandra Žvirblytė, kažkada vairavo LABAI galingą BMW? Aš tai – ne!

Ačiū Jums, Pauliau, už visą šią savaitę – už įdomų darbą, pilną bagažą naujų žinių ir patarimų.

AČIŪ!

Šiandien taip pat apsilankiau prof. Astos Krikščiūnaitės pamokoje, kurioje ji dirbo su BVMA dainininke Marija Širvinskaite. Buvo labai įdomu stebėti pamoką ir sužinoti naujų dalykų. Šiandien pirmą kartą iš arčiau pamačiau, kaip yra tikrinama ir lavinama dainininko smulkioji technika.

Na, o kaip ir sakiau vakar, šiandien mums, šiauliečiams, buvo ypatingas vakaras.

Birštono kurhauze vyko šiauliečio, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokytojos ekspertės Raimondos Sližienės absolvento Povilo Ušinskio koncertas.

Povilas Birštono vasaros menų akademijos kursuose dalyvauja nuo 5 klasės. Dabar jis jau baigė vidurinę mokyklą ir sėkmingai įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur ir tęs savo studijas.

Povilą asmeniškai pažįstu nuo 9 klasės, kai pats atėjau mokytis į Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją. Povilas tuo metu buvo dešimtokas. Taigi turėjau galimybę bent truputėlį stebėti jo augimą kaip pianisto.

Šią vasarą Povilas dalyvavo Gintaro Januševičiaus organizuojamuose „Klaipėda Piano Master“ kursuose. Po jų vyko į Vilnių, kur dalyvavo „Vilnius Vivace“ kursuose. O po finalinio šių kursų koncerto jau kitą dieną atvyko koncertuoti į Birštoną.

Džiugu matyti, kad šiandien Povilo muzikoje labai stipriai jaučiasi muzikinė branda, garso kokybė ir, žinoma, didelis žinių bagažas. Na, kaip profesorė Audronė sakė, turbūt todėl, kad jis skaito laikui nepavaldų žurnalą „Muzikos barai“.

Žinoma, prie visų šių dalykų labai stipriai prisidėjo mokytoja Raimonda, kuri nuo pat 5 klasės ruošė Povilą kursams, padėjo nukreipti teisingu keliu ir užaugino jį tokiu muziku, kokį šiandien matome scenoje.

Povilo programos dramaturgija buvo labai įdomi. Didžiausią jos dalį sudarė mūsų tautos genijaus M. K. Čiurlionio kūryba, į kurią Povilas gilinasi jau ilgą laiką ir apie kurią, atrodo, žino tikrai labai daug.

Koncerte Povilas pats išsamiai ir įdomiai pristatinėjo savo kūrinius.

Koncerte taip pat skambėjo J. Brahmso ir F. Liszto kūriniai.

Buvo labai gera matyti šiaulietį Birštono scenoje ir kartu stebėti, kaip per metus auga žmogus. Tikiuosi, kad tai – tik viena iš daugelio gražių Povilo kelionės stotelių.

Na, o rytoj jau finalinis, paskutinis BVMA koncertas ,,Baltijos aidai“, kuriame pasirodys pianistė Monika Dars.

Nuotraukos ir įrašai Raimondos Sližienės ir Ervido Balčiūno

Iki!

Ieškantys lobio, Birštono vasaros menų akademija ir visa kita...

FINALAS

Šiandien šio dienoraščio kulminaciją ir finalą rašau jau nebe Birštone, o namuose.

Atrodo, dar visai neseniai rašiau pirmąją šio dienoraščio dalį ir bandžiau paaiškinti, kodėl pasirinkau pavadinimą „Ieškantys lobio“. Tada dar nežinojau, kiek daug įvairių dalykų į šį „lobį“ sutalpins ši savaitė.

Vakar įvyko paskutinis Birštono vasaros menų akademijos koncertas. Jame pasirodė pianistė Monika Dars, o prieš jos pasirodymą į sceną žengė naujai susikūręs duetas – Milda Straukaitė (sopranas) ir Ervidas Balčiūnas (fortepijonas).

Taip simboliškai užsivėrė ir šios akademijos koncertų savaitė.

O šiandien, apibendrindamas visą šį lobių ieškojimą, nenoriu dar kartą iš naujo pasakoti, kas, kaip ir kur buvo. Visa tai galite perskaityti ankstesniuose dienoraščio įrašuose. Tačiau norisi prisiminti bent keletą dalykų, kurie iš šios savaitės išliks ilgesniam laikui.

Pirmiausia – muzika.

Viena svarbiausių šios savaitės dalių buvo pamokos su Pauliumi Anderssonu. Dirbdami prie L. van Beethoveno Sonatos Nr. 8 „Patetinė“ mokėmės ne tik „kaip sugroti“ kūrinį, bet ir kaip jį išgirsti, suprasti bei atrasti jame slypinčias mintis.

Kadangi tai buvo mano pirmoji Beethoveno sonata, kiekviena pamoka buvo naujas iššūkis ir kartu naujas atradimas. Buvo įdomu klausytis Pauliaus pastebėjimų, įvairių įrašų, ieškoti skirtingų sprendimų ir suprasti, kad net ir gerai pažįstamos natos gali atsiskleisti visiškai kitaip.

Manau, kad būtent šios pamokos dar kartą priminė, jog mokymasis muzikoje niekada nesibaigia – visada galima išgirsti, suprasti ir atrasti kažką naujo.

Antrasis lobis – žmonės.

Šią savaitę sutikau daug žmonių, iš kurių kiekvienas vienaip ar kitaip kažką paliko.

Buvo profesorių pamokos, paskaitos, pokalbiai, klausimai ir net savotiškas intelektualus muzikinis pingpongas. Ypač įsiminė prof. Audronės paskaita apie dramaturgiją. Ji privertė dar kartą pagalvoti, kad muzika nėra tik garsų seka – joje taip pat yra istorija, įtampa, kryptis ir mintis.

Ir turbūt būtent čia slypi viena svarbiausių šios akademijos prasmių.

Trečiasis lobis – kasdienybė.

Ne viskas vyko tik koncertų salėse.

Buvo rytinės pamokos, repeticijos, pasivaikščiojimai po Birštoną, kava „Grožio sodo“ kavinaitėje, pokalbiai ir juokas. Buvo ir tos mažos akimirkos, kurios dienoraštyje galbūt atrodo visai nereikšmingos, tačiau būtent iš jų ir susideda visa savaitė.

Kartais po rimtos pamokos ar paskaitos užtekdavo tiesiog prisėsti, išgerti kavos ir pasikalbėti. Ir tada supranti, kad akademija vyksta ne tik scenoje.

Ketvirtasis lobis – scena.

Per šią savaitę buvo ne viena galimybė ne tik klausytis kitų, bet ir pačiam lipti į sceną. O vakarykštis koncertas tapo gražiu viso to finalu.

Naujai susikūręs duetas su Milda buvo dar vienas netikėtas šios savaitės atradimas. Galbūt būtent tokie dalykai ir yra tas tikrasis „lobis“ – kai per kelias dienas gimsta naujos idėjos, nauji muzikiniai ryšiai ir noras kartu kažką sukurti.

O dabar, kai jau rašau paskutinius šio dienoraščio sakinius, noriu tiesiog padėkoti.

Visų pirma dėkoju savo mokytojai Raimondai. Ačiū už pasitikėjimą, tikėjimą ir meilę savo darbui. Jūs mums esate tikra įkvėpėja gyventi menu, jį pažinti ir juo dalintis.

Dėkoju prof. Audronei, kuri jau penkioliktą kartą organizuoja šią akademiją ir, atrodo, pati turi neišsenkantį lobį – energiją, idėjas ir norą dirbti su jaunimu. Ačiū, kad kuriate erdvę, kurioje galima ne tik groti, bet ir klausytis, klausti, diskutuoti bei atrasti.

Dėkoju Zigmui Vileikiui, kuris visą savaitę rūpinosi, kad mums visada būtų kur repetuoti, kad būtų paruoštos salės koncertams ir kad akademijos gyvenimas galėtų sklandžiai vykti. Ačiū Jums!

Taip pat dėkoju prof. Astai Krikščiūnaitei, su kuria susipažinome šiuose kursuose, dalyvavome jos pamokose ir bendravome. Tikiuosi, kad ši pažintis ir draugystė tęsis ir pasibaigus akademijai.

Didžiulis ačiū Pauliui Anderssonui, kuris visą savaitę dalijosi su mumis savo sukauptomis žiniomis. Buvo labai smagu su Jumis gilintis į atliekamą muziką, išgirsti įdomių faktų, pastebėjimų ir vaizdingų palyginimų. Manau, kad ne vieną iš šių pamokų metu išgirstą mintį dar ilgai nešiosiuosi su savimi.

Ir, žinoma, ačiū visiems, kurie buvote šio lobių ieškojimo dalimi.

Tiems, su kuriais grojau, klausiau, kalbėjausi, iš kurių mokiausi ir kurie tiesiog buvo šalia.

Kai pirmąją dieną pavadinau šį dienoraštį „Ieškantys lobio“, dar nežinojau, ką tiksliai tame lobyje rasiu.

Dabar, po savaitės, manau, jau žinau.

Lobis – tai ne vien naujai išmoktas kūrinys, ne vien gera pamoka ir ne koncertas.

Lobis – tai žmonės, mintys, muzika, patirtys, pokalbiai, atradimai ir visa tai, ką išsiveži savyje.

Tikiu, kad šiuose kursuose ūgtelėjau ne tik aš. Tikiu, kad kiekvienas, kuris čia atvyko ieškoti savo lobio, išsiveža bent mažą jo dalelę.

O galbūt svarbiausia tai, kad lobio paieškos čia nesibaigia – jos tik prasideda.

Ačiū visiems.

Ir iki kitų lobių ieškojimų!

Dienoraštį baigiu.

Mokinys Ervidas Balčiūnas