Pleneras „Pražydęs Kryžių kalnas“
- Paskelbė : Administratorius
- Paskelbta: 2025-06-17
- Kategorija: Išvykos
Birželio 16 d. Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras kartu su Šiaulių rajono savivaldybe pakvietė mūsų gimnazijos mokinius ir mokytojus dalyvauti dailės plenere „Pražydęs Kryžių kalnas“, skirtame Pranciškonų vienuolyno 25-erių metų veiklos sukakčiai pažymėti.
Į plenerą vyko IIb gimnazijos klasės mokinės Liepa Burškaitytė, Ema Stasaitytė, Vaiva Vietaitė bei mokytojos Janina Budrienė ir Loreta Narušienė.
Pleneras paliko daug įspūdžių ir atvėrė galimybę kūrybiškai pažvelgti į Kryžių kalno dvasią – apie patirtį ir įspūdžius pasakoja mūsų mokinės:
„Šios dienos pleneras leido man pajusti tikrą vasaros gaivą ir ramybę, kas gi geriau negu praleisti dieną su draugais lauke ir tapyti savo emocijas, nebijant suklysti. Vienuolyne sutikome brolį Paulių, kuris mums įdomiai papasakojo apie savo kelionę į vienuolyną, savo pamokslus. Teko pamatyti nuostabią vienuolyno architektūrą ir jo grožį. Įdomiausia buvo ieškoti motyvų, labiau susipažinti su Kryžių kalno aplinka. Nutarėme su draugėmis tapyti saulėje, man tai visai patiko. Po tapymo susitikome su meno terapeute, su kuria žaidėme įdomius žaidimus, tai mums davė daugiau šansų susibendrauti ir su kitų mokyklų mokiniais. Pabaigoje mums įteikė pagyrimus ir dovanėles už šios dienos dalyvavimą plenere. Diena tikrai buvo linksma ir pilna įspūdžių.“ – Ema.
„Pirmadienį vykome į plenerą Kryžių kalne. Turėjome galimybę aplankyti ne tik šią istorinę ir kultūrinę vietą, bet ir išklausyti jos istorijos iš netoliese esančio vienuolyno vienuolio. Taip pat grožėjomės pačiu vienuolynu. Žinoma, į plenerą atvykome kurti, tad likusį laiką tam ir skyrėme, o vėliau nutapytus darbus aptarėme su terapeute.“ – Liepa.
„Buvo labai smagu, įdomu, vis kažkokia nauja patirtis. Vienuolyne įdomiai pasakojo, mačiau gražius vitražinius langelius, ikonas. Nors ne sykį esu buvusi Kryžių kalne, pamačiau naujų pridėtų kryžių, ir taip pat teko pamatyti jį nenupurkštą. Buvo labai karšta, net nudegiau, kai tapėme. Reikėjo šiek tiek skubėti, nes laiko darbui buvo mažiau nei tikėjausi, bet vis tiek esu patenkinta, kad buvo tokia galimybė dalyvauti ir tapyti plenere. Taip pat negaliu nepridurti, jog pietūs buvo labai skanūs“ – Vaiva.